Tu –
saulės atspalvis,
Vaivorykštė
fontano,
Melodija
lakštingalos,
Lopšinė
paprasta,
Nuo
lopšio lydinti į kelią,
Už
rankos pirmą žingsnį
Vedanti
mama...
Tu –
ant sienos zuikelis,
Nuo
laiko veidrodžio
Ryški
šviesa,
Už
jo ir slepiasi saulelė,
Motulės
šypsena,
Eini,
eini į ją...
Tada
tik supranti,
Kada
paleido,
Kai
vėjas atginė audras,
Aukštai
– grėsmingi debesys,
O
žemė – visada žalia...
Oi,
po audros užgroja smuikai,
Atlieka
savo partiją žiogeliai,
Simfoniją
gamtos –
Tai
ne koncertų salė, –
Ji
amžina,
Žiūrovai
– mes.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą