Rudens lietus

Saulute, pailsėsime,

Nuo karštų bučinių,

Mes mylime, mylėsime

Rudens šalnas ir lietų,

Ir baltą šerkšną ant plaukų,

Klevų lapus geltonus,

Juoduojančius taškus

Ant jų...

Pasaulyje tiek vietos,

O aš dūstu, neberandu mėnulio,

Savo numylėto,

Dar alkana svajonių,

Gaivinančių lašų, lyg duonos trupinių...

Šlapias asfaltas,

Nors dieną saulėtą regiu,

Prisiminimų spiečius

Sunešė ir medų,

Į vieną korį šviesų,

Daug ten mažyčių bičių,

Nemiegančių mano minčių...

Saulute, negi aš verkiu?