Prie
kelio tik berželiai
Jaučiasi
laimingi,
Daugiau
erdvės,
Nei
žaliame miške
Arba
prie balos,
Kuri
liula, smirdi,
Kada
nukrenta lapai
Ir
graužia net šaknis
Juoda
dumblo galia...
Kelias
vingiuoja, o su juo bėga
Ir liepos – kvapnios, žalios –
Kitame
pakraštyje,
Kiek
vaikščiota, išvaikščiota miškais,
Bet
nemačiau jaunutės,
Kuri
prie beržo prisiglaustų
Ir
skęstų šakos
Vandenų
dugne drauge.
Oi,
dar berželis laukia
Ir
miške:
–
Aš – čia...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą