2014 m. spalio 9 d., ketvirtadienis

Beržo tėviškė



Gyvenimas kiekvieno –
Atskiras, kaip kelias,
O išgrįstas kitų,
Tik jiems ir matomas,
Ant juodos žemės gruntas –
Gelsvas smėlis,
Pilkas akmuo suskaldytas
Ir vis dar skaldomas
Juodų šešėlių...
Pakelėse išdygsta medžiai,
Kurie nebijo vėjo,
Nes ir prie jų – tik akmenys ir smėlis...
Užaugai, kur gimei,
Akmuo sušilo, jei ant jo sėdėjai,
Pavasarį beržo šakelę palenkei,
Prieš saulę lašas – kraujas,
Jau ne sula, lašėjo
Ir žemės kvapo atsigėrei.
Sakai tada miškams,
Čia – mano tėviškė.





Komentarų nėra: