Gyvenimas
kiekvieno –
Atskiras, kaip kelias,
O
išgrįstas kitų,
Tik
jiems ir matomas,
Ant
juodos žemės gruntas –
Gelsvas
smėlis,
Pilkas
akmuo suskaldytas
Ir
vis dar skaldomas
Juodų
šešėlių...
Pakelėse
išdygsta medžiai,
Kurie
nebijo vėjo,
Nes
ir prie jų – tik akmenys ir smėlis...
Užaugai,
kur gimei,
Akmuo
sušilo, jei ant jo sėdėjai,
Pavasarį
beržo šakelę palenkei,
Prieš
saulę lašas – kraujas,
Jau
ne sula, lašėjo
Ir
žemės kvapo atsigėrei.
Sakai
tada miškams,
Čia
– mano tėviškė.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą