Draugui

Paskutinis toks mūsų ruduo, –

Tarsi ašara saulės šilta, –

Pastovėkim po lapų lietum,

Dabar vakaras, bus ir diena.

Paskutinis vėjas šauklys

Paklebena į mūsų duris,

Pagailėjęs lapų rausvų,

Dar paliko ir mus pakely...

Lapai krenta ir krito, ir kris

Rudeniniai ant rudens takų,

Palaikyk, dar tu palaikyk

Mūsų vieno likimo draugus.

Koks didžiulis noras išsyk –

Gerti saulę ir lietų kartu;

Aš prisiekiu ir tu man prisiek,

Rinkti mūsų net vargo lapus.

Jeigu vėjas vieną nupūs,

Plaus ir veidą karštas lietus;

Aš stovėsiu prie plikų šakų,

Jeigu liksi, ir tu pastovėk...