Paskutinis
toks mūsų ruduo, –
Tarsi
ašara saulės šilta, –
Pastovėkim
po lapų lietum,
Dabar
vakaras, bus ir diena.
Paskutinis
vėjas šauklys
Paklebena
į mūsų duris,
Pagailėjęs
lapų rausvų,
Dar
paliko ir mus pakely...
Lapai
krenta ir krito, ir kris
Rudeniniai
ant rudens takų,
Palaikyk,
dar tu palaikyk
Mūsų
vieno likimo draugus.
Koks
didžiulis noras išsyk –
Gerti
saulę ir lietų kartu;
Aš
prisiekiu ir tu man prisiek,
Rinkti
mūsų net vargo lapus.
Jeigu
vėjas vieną nupūs,
Plaus
ir veidą karštas lietus;
Aš
stovėsiu prie plikų šakų,
Jeigu
liksi, ir tu pastovėk...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą