Rudens kava

Daug darželyje vaikų,

O miške – tiek pelėdų;

Visos jos turi vaikų

Drevėse ir ant šakų.

Tupi keli pelėdžiukai,

Nors užaugo jiems sparneliai,

Gali sau ir pamedžioti –

Pelę ar vabzdį kitokį...

Giria motina vaikus

Ir plikus, ir jau senus,

Niekas nesmerkia vaikų,

Net didžiausių tinginių.

Klausia vienas pelėdžiukas,

Ąžuolyne atsitūpęs:

– Gilės skanios rudenį

Ar sutilps visos gurkly?

Mama pakepė bandelę

Ir užplikė gilių kavą...

– Ačiū, mama!