Vis
laukdavau, kada paklausi,
Ko,
mama, nesimiega,
Dabar
prabudusi ir naktį
Tavęs
klausiu: „ Kaip tau,
Sūnau
mažiausias,
Rytas
švinta, kai aš miegu?“
Kai
man – ruduo, naktis ilgiausia,
Tau
ir pavasaris,
Jau
paukščiai gieda
Ir
plaukia mėnesiena,
Todėl
abu nemiegame...
Viena
ir ta pati saulė
Pro
langą šviečia,
Pagaunu
spindulį, rašau ir danguje,
Kad
tu matytum,
Koks
dangus žvaigždėtas...
Mano
abu delnai
Tavo
skruostus paliečia
Ir
pasuku rodyklę, kai baigiasi sapnai,
Į
dienos šviesą...
Ar tu
jauti, ar tu girdi,
Ką
ilgesys nušviečia?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą