Ne
visi turi Dievo dovaną,
Klausytis,
ką upelis šneka,
Ką
sako miškas, vėjo blaškomas,
Ne
visi turi noro,
Išklausyti
svetimą,
Kurio
laukai – dirvonai,
Samana
kelmai apžėlę...
Aplenkia
kalną debesėliai
Ir
leidžiasi į slėnį,
Nes
čia – ramu, tyla,
Gyvenimas
lėtesnis,
Bet
muzikos mažiau,
Kuri
viršukalnėse nuaidėjo.
Kas
gali būti nuostabiau
Už
genijų – Šopeną;
Viena
nata priglusta prie kitos,
Prikausto
sielą,
Lyg
amžiams atneštąją ugnį
Nepaklusniojo
prieš dievą
Prometėjo
Ir
paliktą žmonėms...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą