Dangus
– pilnatvė,
Bethoveno
sonata
Mėnesienoje...
O
mūras saugo
Jaunas
sielas,
Kad
susitiktų šviesoje,
Pasiųstų
mylimas ir laišką,
Bučinį
už sienos...
Dygios
erškėtrožės prie jos,
Po
langu rožė kvepia
Mėnesienoje...
–
Mergele, kuo vardu? –
Paklausė
šiltas vėjas.
Prigludo
prie kaktos,
Apsivyniojo
vainiku,
Prisipažino,
–
Aš
įsimylėjęs mėnesieną...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą