Palaiminimas

Mažoji zylė skrido

Per mėlyną dangų,

Gelsvi sparneliai rodė,

Kad jos šis kelias, –

Miškai geltonai dažosi

Ir šaukia, kur šilčiau,

Pro Lietuvą – į laisvės dalią...

Langą atidariau ir įsileidau,

Ji nutūpė ir atpažino,

Apskrido ratu kambarį:

– Aš čia pavasarį buvau,

Kada ilgėjausi ir šilumos,

Dabar žiema ir šaltis laukia...

– Tu nebijok, čia – geri žmonės

Palesins alkstančią.

Gelsvi sparnai susiglaudė

Rami ir mėlyna padangė...

Mūsų kelias – laisvė,

Sunkus, bet reikalingas ateičiai.