Mažai
spalvų, –
Jas
nupūtė pašiurpęs vėjas,
Dar
spindi saulė
Lapkričio
dvelksmu,
Šermukšnių
kekėse
Raudonis
žydi
Ir
kviečiasi paukščius,
Kad
jų giesmė pažadintų šakas
Ir
naujas pumpuras iškęstų
Žiemos
šaltį,
Prikeltų
žalumą miškų,
Jau
naują baltą žiedą...
Naktis
ilgiausia – prieš Kalėdas,
Tada
ant eglės kabinu
Spalvotus
žaisliukus;
Vaikų
akelės žiba,
Iki
pavasario skaičiuojam
Mėnesius,
dienas,
Kad
būtų saulės,
Giedra...
Mažai
paukščių giesmių,
Todėl
ir šalta
Visą
ilgą žiemą.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą