Kai
nusileidžia saulė vakare,
Ji
juoktis nebemoka,
Tada
ir mėnuo šaiposi,
Kad
ji kitokia...
Balzganas
jo veidas visada
Man
primena vilioklį,
Kuris
bučiavo vakarais
Ir
pagal žiogų muziką
Mokino
šokti...
Pasidabravo
plaukus
Blėstantis
ruduo
Ir
tik dabar pradėjau juoktis,
Kad
sraigė užkopia aukščiau
Net
už bet kokį žiogą...
Žiemą
nutyla medžiai,
Bet
vėjas groja šakose
Ir
abu šokame...
Oi,
netgi pusnyje
Dar
šoksime.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą