Yra
daug upių,
Tekančių
į vandenyną,
Jos
neša lietaus vandenį,
O šis
– vis tiek sūrus,
Kitur
upės nuslūgo,
O
druska liko atvira,
Išdeginta
sausros...
Kalnų
upeliai teka
Nuo
viršukalnių, ledynų
Ir
sniego griūtys užtvenkia
Užutekius
plačius,
Vėl
prasiskverbia net per akmenis,
Kas
namo kelią žino,
Iš
kur pakilo lašas
Į
dangaus mėlynę, –
Lietus
gaivina – ne sūrus.
Geriu,
atrodo, vandenį
Iš
tėvų šulinio,
Kuris
gimtinėje švarus,
O
pravirkstu ją prisiminusi
Ir
byra sūrios ašaros...
Iš
kur jos?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą