2014 m. spalio 7 d., antradienis

Abstrakcija




Ne dailininkas sieloje,
Kuris spalvų neturi,
Bespalvio ir nėra;
Vanduo – chameleonas:
Pasiima ir dangų,
Visą jo gražumą,
Net žvaigždes į save.
Priklaupusi rytą semiu,
Saulė raudona žiūri paslapčia, –
Giliau – tik smėlis,
Koks švelnus gelsvumas,
Bet paslėptas po žolėmis
Ir dumblas viršuje...
Sumirga sūkurys,
Tolyn ratilai bėga,
Kai maudausi ir plaukiu žuvele,
Vis paskui saulę bėgu,
Jaučiuosi jos take,
O rūkas kyla pilkas
Ir geriasi į kraują,
Gilyn – vis į mane,
Paskui apleidžia jėgos,
Iriuosi į žalią pakrantę,
Kad neišnykčiau bangoje...
Oi, kokia gi džiaugsmo,
Kokia liūdesio spalva?




Komentarų nėra: