Ruduo
keičia spalvas,
Pasikeitė
ir laikas,
Sutemsta
taip anksti,
O
rytas nesuspėja
Pasakyti
: „Labas rytas“
Į
rūką slenkančiam šešėliui.
Vėjas
pribėgęs šnabžda:
–
Savo metų nesakyk,
Sugrįš
pavasaris, sugrįš,
Žiemos
šarma –
tik
ant blakstienų...
Tikiu
–
ribos
nėra,
Iš
kur atėjome, –
Pakėlė
laikas svarstykles,
Visus
metus pasvėrė;
Pasvyra
tik viena lėkštė,
Pabyra
naktys –
dienos,
Baigiasi
akių šviesa,
Taip
ir išeisiu,
Visko
pasakyti tau nespėjusi...
Dėkoju,
juk drauge
Į
ateitį skubėjome.
Nejaugi
mūsų laiką,
Gražias
rudens spalvas,
Netyčia
pražiūrėjome?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą