Seseriai Elenai Daukienei
Sapnai
– tikrovė ir iliuzija,
Ką
pamatau, ką ir svajojau,
Kas
buvo gera ir jauku,
Kas
liko sieloje,
Lyg
šmėkla apsistojusi...
Prieš
du dešimtmečius,
Kas
vyko, vėl sugrįžta:
Už
stalo sėdi vėl šeimos nariai,
Rami
diena, kortuojame,
Niekas
nelošia pinigais,
Bet
vis išlošti norisi...
Sugrįžo
atmintis
Taip
ryškiai, nuosekliai, –
Po to
nesu palietusi ir kortų, –
Išėjo
ir negrįžo
Vyresnioji
sesuo
Į
mišką grybų,
Jos
vienintelį kurortą,
Prieš
daugel metų jai sustojo laikas.
Atmintis
– filmas
Ir
pats esi artistas
Prieš
laiką ir po laiko,
Ko
nori ir nenori...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą