2014 m. spalio 4 d., šeštadienis

Prieš dvidešimt metų




Seseriai Elenai Daukienei  

Sapnai – tikrovė ir iliuzija,
Ką pamatau, ką ir svajojau,
Kas buvo gera ir jauku,
Kas liko sieloje,
Lyg šmėkla apsistojusi...
Prieš du dešimtmečius,
Kas vyko, vėl sugrįžta:
Už stalo sėdi vėl šeimos nariai,
Rami diena, kortuojame,
Niekas nelošia pinigais,
Bet vis išlošti norisi...
Sugrįžo atmintis
Taip ryškiai, nuosekliai, –
Po to nesu palietusi ir kortų, –
Išėjo ir negrįžo
Vyresnioji sesuo
Į mišką grybų,
Jos vienintelį kurortą,
Prieš daugel metų jai sustojo laikas.
Atmintis – filmas
Ir pats esi artistas
Prieš laiką ir po laiko,
Ko nori ir nenori...







Komentarų nėra: