Sėkmė
– loterija;
Niekas
neskelbia net viešai,
Kiek
pralaimėjusių,
Be
darbo, duonos likusių,
Ant
pirštų suskaičiuosi,
Kiek
laimingų liko,
Kada
aplankė juos sėkmė...
Sėkmė
– su skrybėle,
Po ja
tik akys,
O
daugiausia – plėšrios,
Ką
išdavei, ką apgavai,
Ką
atvilkai į savo klėtį...
Nepagalvokit,
gerbiami piliečiai,
Kad
viską neša aitvarai.
Jei
nori, dalini po grūdą,
Kad
visi kalbėtų,
Pagerbtų
tave vieną, atskirai,
Galėsi
sau tik su sėkme kalbėtis,
Ką
savo klėtyje darai.
Sėkmės
soste gali kiek pasėdėti,
Kol
ji tau neatsuko nugaros...
Žiūrėk,
ant kito stogo
Tupi
aitvarai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą