Rudens
tyla – tai prabanga,
Gamtos
stebuklas,
Danguje
raitosi
Tik
debesys balti,
Saulutė
žiūri, džiaugiasi,
Kaip
gulbės plaukia, –
Toks
panašus dangus,
Prie
miško tvenkinys...
Kiekvienas
medis – vis kitoks,
Ir
krenta lapai
Vis
kiti – rausvi,
Geltoni
ir margi,
Net
vėjo lūpos nusidažė,
Kol
atpūtė nuo pat viršūnės
Klevo
lapą,
Nuskęsta
čia saulės spindulys.
Rudens
tyla širdy...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą