Prie tvenkinių

Keliaudama nepavargstu,

Nauji vaizdai ir žmonės,

Į tas vietas grįžtu,

Kur palieku svajonę.

Čia – viskas paprasta,

Kaip dukart du,

Kai šimtą žingsnių suskaičiuoju,

Prie kelio akmenėlį palieku,

Kad grįžčiau tuo keliu,

Kuriuo išėjo mano artimieji

Ir mano kryptį pažymėjo.

Einu saulės taku,

Tėvai paliko kryžių,

Kaip malonę,

Prie jo ir padedu gėlių,

Kai pievose neberandu,

Klevo lapą geltoną,

Paženklinu kelius,

Kad prisimintų ir vaikai

Didžiuosius ąžuolus,

Liepą prie šono...