Tyloje
skęstama
Ir tyloje
pradingsta
Melodija
ir žodis,
Net meilės
gaida,-
Tenai visi
nueina,
Palaiminti
ir prakeikti,
O žemė
tyli,
Ji ir
tylės,-
Kaip
motina visų gera.
Jinai
atleidžia tyliai,
Jinai tik
uždeda ant kaktos
Laiko
žymę,
Kad buvai
savame take,
O jis
vingiuojasi
Ir basas
piligrimas
Sustoja
vieną kartą tyloje.
Žiūrėk,
tau virš galvos
Vėl
obelis pražydo -
Tokia
pavasarį aušra...
Kai rudenį
atkąsi obuolį,
Jisai
kvepės tyla...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą