Iš sėklų gyvenimo

Pirmame plane Anykščių mokytoja Emilija Vitkūnaitė

Krenta iš labai aukštai

Gilės ąžuolų skambiai,

Greit tarp lapų maži sprunka,

Bet suranda gudrūs paukščiai

Ir nusineša aukštai,

Debesų tenai šimtai,

Kur pats medis neišgalios,

Kad nuo tėvo ir mamos

Neras kelio atgalios.

Krinta ir kaštonas rudas,

Dar didesnis ano grūdas,

Tik nevalgo jo vaikai,-

Kartūs būna jo daigai...

Riešutas – mažesnis krūmas,

Todėl voverės ir žiūri,-

Jis visiems, net man, skanus,

Greitai juos išlukštenu.

Kitas sėklas vėjas neša,

O dėl jų tik zylės pešasi

Net su žvirbliu mažiuku -

Neapsiginsi nuo visų...

Liepa ir kietasis uosis,

Savo vaikus saugo gluosniai,

Per pavasario audras

Vėjas sėklas jų nuneš;

Taip ir sėjasi miškai -

Visi nori tik gerai,

Kad daugiau ir jų sudygtų,

Oštų medžiai prie mokyklų...