Gėriuosi
liepomis
Ir
Lietuvos beržais -
Jiems
ąžuolų vainikas
Už
gražius poelgius
Ir
nuostabius pavasarius,
Kada taika
pražysta.
Geltoni,
saulėti žiedai -
Visų
jauki draugystė.
Pasaulis
mūsų nuostabus,
Kai laša
iš beržų sula,
O vėliau
liepos žydi;
Mačiau
net žiemą
Nuostabius
liepų auglius,-
Toks šitas
medis atsparus,
Nes dėl
visų jis žydi,
Jį lanko
tūkstančiai
Darbščiųjų
bičių...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą