Kaziuko mugės draugams

Pragyvenau daugiau,

Nei savo pusę amžiaus -

Pardavinėjau turguje

Tiktai savo prekes,

Jos buvo gyvos ir nepaprastos,-

Galėdavo kalbėtis,

Kitos plaukti,

Po vienu stogu buvome kasmet...

Daug buvo vargo,

Bet kokia ir laimė,

Kiek daug turėdavau pažįstamų

Ir nebuvau bedarbė,

Nepraradau ir būsto,

Nejutau nuovargio ar nusikaltusi

Žmonėms ir savo vaikams.

Tokia gyvenimo tikrovė -

Lankau dabar Kaziuko mugę,

Nors nieko neturiu parduoti,

Bet nieko neperku,

Tik savo šypseną padovanoju kiekvienam,

Po to ir žodį,

Tikrą, nemeluotą,

Kuriam nereikia net tarptautinių žodžių žodyno,

Nes tinka jis bet kam.