Kakta paliesiu šaltą uolą,
Paremsiu ir neleisiu
Tau nukristi, atsitiesk;
Neleisiu rankų šalti,
Priglausiu prie širdies,
Sušildysiu tavo naktis...
Tik neliūdėk ir ašarų neliek.
Tenai, žemai, tik slėniu brenda
Tamsioji upė – neviltis,
O mes sparnus išskleisim
Ir savo valia paremsim
Dangaus skliaute žvaigždes,
Neleisim joms nukristi...
Tiktai tu manimi tikėk.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą