Dviejų rankų kumščiai

Yra šlovės vainikai,

Kurių stiprūs nusipelno;

Yra garbės ir žodis -

Iki paskutinio lašo

Dėl visų šlovės.

Yra ir protas, ir jėga,

Ir nuolatinis darbas,

Kuris vainiką pelno,-

Koks jis bebūtų -

Ąžuolo ar laurų -

Kieno galva aukščiau,

Tik to ir siekiai dideli.

Ar tikro nugalėtojo,

Ar tiktai menko vergo -

Juk ne vienodas vardas

Ir šalies garbė,-

Vienus ant rankų neša,

O kitus netgi savi apspjaudo,

Tokios yra visų laikų

Jau priimtos taisyklės,

Toks kelias ir vadinasi šlovė.

Kol esame visi už vieną,

Kam skiriamas vainikas,

Nebūsime nulenkę galvas,-

Jį tiktai dideliems uždės...

Dabar visi ir palinkėkime sėkmės.