Nemoku derinti spalvų,-
Teorijos nemoku;
Matau dangaus tik ženklus
Ir spalvas visokias.
Juos apibūdinu žodžiu,
Kuriuos tėvai išmokė.
Sugrįžta saulė iš nakties
Ir jau visai kitokia,
Kaip aš nupiešiu tuos kelius,
Jai neseku jai iš paskos,
Teorijos nemoku.
Žėruoja rasa ant laukų,
Pasiimu teptuką,
O ji jau žėri spalvomis,
Kurių nebeturiu spektre,-
Teorijos juk dar nemoku.
Nupiešiu naktį ant kalvų,
Pakeisiu braižą- juokas,
Tada ir bus gražu,
Sakysiu: aš to niekad
Niekur nesimokiau...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą