Yra riba, kur eiti
Ir kada sustoju,
Tada aprėpiu horizontą,
Kol dar niekas neužstojo.
Yra miškai , yra kalnai,
Yra ir jūros toliai,
To, kas dar nežinoma,
Taip traukia ir vilioja.
Yra ir baimė nuo mažens,
Kad girioje yra vilkų,
O kalnuose ir meškos
Kelią tau pastoja.
Atsigręžei, išsigandai -
Visi baubai apstoja.
Ne veltui sugalvoti
Devyngalviai slibinai -
Tai mūsų prigimtis
Nuo pirmo pradėjimo
Iki realios šviesos,-
Devyni mėnesiai nakties,
Kurioje jau bijojau...
Yra tokia riba,
Kai grįšiu, iš kur atėjau,
Tenai, už horizonto...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą