Jaunystė kregždute atskrido,-
Aš vėl - šešiolikmetė,
O gal šis laikas paslaptingas
Nuo manęs ir liko nebe atskiriamas...
Ir pirmo pabučiavimo laukimas
Prie žydinčios obels pavasarį,
Ir vėl Šventosios upės pabarimas,
Kad per anksti, dar neapsaugota.
Žiemos baltos ir vasaros auksinės
Dangaus keliai juk neužmatomi
Ir bėgu į jaunystę tarsi
piligrimas,-
Jos svajos ilgos, nesugaunamos.
Oi, plaiksto vėjas plauką žilą,
Sustojau tik prie Rojaus obelies,-
Visi mano keliai dabar jau matomi...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą