Aš - žemės žaluma
Ant gelsvo molio,
Raudona saulė vakarais
Nuskęsta vis į Baltiją...
Žiūriu į tolį,
O tenai keliai,
Kur joja mano broliai -
Risti bėri žirgai
Kanopomis skambiai
Vis būgną muša,
O karčiai kanklėmis
Tyliai užgroja...
Vainiką sesės baltą
Iškelia aukštai aukštai -
Tai kelrodė žvaigždė,
Kažkur nušvitusi,
Jau laukia mano brolių.
Prie aukuro priklaupiame
Ir rašome raides
Ant akmenų ir plytų
Prie Gedimino kalno,
Prie Neries melsvos:
„Tai mūsų šansas,
Mūsų rytas“.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą