Į aukštą kalną kopsiu,
Nebijau nukristi,-
Žemė - mano pagalvė;
Ant jos miegodama gimiau,
O lopšį supo vėjas...
Kurgi mano kelias?
Nuo vieno kalno
Vis aukščiau – į kitą
Ir nepasieks vanduo,
Nors vejasi ir vejasi
Lietus, lietus, lietus,-
Audra dar keliasi...
Kas man padės pakilti?
Jau greitai bus ruduo -
Šarmoti tėvo ūsai,
Plaukuose jau šukos baltos,
Slidus bus žiemos kelias.
Dvylika juodvarnių plasnos,
Marškiniuose baltuos -
Daug daug akių,
Šviesių žvaigždelių...
Nušvies man kelią.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą