Teisingai, paprastai
Dainavo man akordeonas,
Kad meilė – tai paguoda,-
Jinai išlaisvina mintis
Nuo negandų nakties
Ir purvo juodo,
Į kurį klimpsta kasdienybė,-
Jauti – ir nuopuolį,
Ir džiugesį, svajonę,
Nors ir krenti...
O smuikas kelia ir graudina:
Ši pasaka ne pirmą syk,
Jei nukrenti, paglostyk,
Kur labai suskaudo
Ir vėl atbėk,
Kur meilė į širdį alsuoja,
Pamišk, kas buvo
Aną syk...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą