Ateities šalis

Žemė viena

Ir vardas vienas -

Tai Lietuva,

Tai protėvių šalis,-

Vieni vargai,

Džiaugsmai tie patys;

Ir plūgas, dalgis

Į svirną dar nepadėti,

Neuždangstyti dar langai

Į šviesą – ateitį...

Ir ko pikti visi,-

Tarsi bado nematę,-

Kita karta atėjo

Ar pamatai kiti -

Ne iš akmens ir molio,

Kuriuo seneliai lipdė

Nepriteklių skyles

Ir šulinio ritinį?

Net savo troboje

Kažko lyg pasimetę

Ir vis dejuoja,-

Esam vieniši...

Kur tavo tėvas, motina,

Kurių nematę

Jau kelerius metus,

Todėl ir tampa žmonės

Svetimi savo šaly.