Kada gyvenimas
Visai apkarsta,-
Juk būna kiekvienam
Ir tokių valandų,-
Pasiimu mažą kryželį,
Bet jisai ne iš aukso,
O mažas gabalėlis,
Paimtas iš medžio,
Kuris išaugo mūsų akyse,
Ir priklaupiu...
Meldžiuosi už gyvuosius,
Kuriems net žemėje
Vis kažko trūksta, ankšta,
Bet jiems padėti negaliu,-
Kiekvieno kelias -
Tolimo ar artimo -
Tik Dievo dovana;
Aš tuo tikiu.
Meldžiuosi ir už mirusius,
Kurie iš anksto
Paruošė maldai mus...
Tikiu žmogaus dalia,
Šventa paskirtimi,
Sielovada tikiu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą