Ir kuo nebuvo
Dabar civilizuotas
Jau žmogus -
Ir molio gabalu,
Ir žuvimi po vandeniu,
Bet išplaukė į pakraštį
Ir atsistojo
Ant abiejų kojų.
Ne taip, kaip žvirblis,
Vis striksėdamas,
Nes surištos
Abi į vieną
Jo dar kojos...
Kažin, kada lengviau -
Paskristi, eiti striksint
Ar kai abiem žerglioji?
Dabar turiu sparnus,
Bet kodėl nelekioju?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą