Tik šiandien supratau,
Kodėl nėra kaitos,
Kodėl ir stabili gamta,
Nes duotas pastovumo
Stiprus jausmas,
Kad vis išsaugotų
Gyvybės rūšį
Aplink save ir savyje.
Iš to ir kilo
Ta vienatvės baimė,
Kad neatskirtų iš bandos,
Nes tik kitokio
Pirma šalinasi, bijo,
Paskui neapkenčia;
Kapoja baltą varną,
Kol negyvai net užkapos.
Oi, gaila, tada nebėra
Ir pažangos.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą