Verkiau už tėvelius,
Verkiau už seseris ir brolius,-
Mes tokie laikini,
Kaip medžių lapai -
Čia pavasaris ir vėl ruduo...
Vis byra rasos
Rytui auštant
Nuo žalių lapelių,
Iš rasakilų taurelių
Geria drugiai savo
Paskutinę dieną
Ir virpa jų sparnai
Virš dobilų baltų.
Verkiu už Lietuvą,
Kuri dar prisikelti nesuspėjo
Ir vėl ją mindo
Net savieji purvinu padu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą