Dar vieną vakarą
Palydžiu dangaus pakerėta -
Tai Šiaurės žmonių akys
Žydi mėlynai...
Tokių gėlių net neregėjau,
Gal šaltis jas išplovė
Ir nubalo kaip linai?..
Oi, jie žydėjo mėlynai!
Vaikystė - visada svajonė:
Atbėgdavo balti žirgai -
Tai debesys malonūs -
Ir kėlė tėvas
Sunkią kraičio skrynią
Su motinėlės rankų
Baltos drobės rietimais.
Vis mėlyna ir balta,-
Kur tik užmatai.
Žalia žolė po kojomis
O mėlynas dangus aukštai...
Ir ką, dalia daluže,
Man tu parinkai?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą