Vis kapt ir kapt už lango...
Kas debesis vaikys,
Jeigu net vėjas išsigando,
Kiek pavėlavęs pūstelėjo
Ir nusibeldė pro dangaus duris?
O toks rasotas mano langas,
Kad pamečiau mintis,-
Jos nusivijo vėją,
Kilo ir į debesį,
Kuris žiūrėjo tiesiai į akis.
Taip laukiau ir norėjau
Kad lietus nurimtų,
Saulutė šildytų pasaulį
Ir prie visų ateitų spindulys.
Vis lyja, laša tartum ašara...
Gal mano norai buvo dideli?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą