Lankose

Saulėtą vasarą

Jaučiuosi taip laiminga,

Kad žodžiai ir daina kartu.

Kiekvieną dieną

Vis spalvų grožybe

Atsistebėti negaliu.

Pavasarį daugiau geltono -

Tai saulė jas nudažė

Tarp žalių žalių žolių...

Vėliau ir violetinis teptukas

Kai kur jau brėžia -

Einu, skinu, nešu.

Oi, lankos, tokios dosnios,

Tyriausios meilės pilnos,-

Tarsi širdys tėvų.

Kažką, ką tik turėčiau,

Viską atiduočiau,

Nes gyvenu dėl jų.