Laikau du obuolius
Ant abiejų rankų;
Vienas ir sako:
-Tavo draugas.
Kitas pasisuka ir laukia,
Kad aš jį pavadinčiau:
-Mano drauge.
O už kertės plieninis balsas:
-Vienas netikras,
Pasisaugok.
Ir nejučia nusviro rankos,
Nukrito obuoliai
Abu į valką...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą