Girdėjau , vieversys čiulbėjo:
-Aš myliu iš dangaus;
O, žeme, pavasarį be sniego...
Mylėjau, oi, mylėjau
Tave ir vasarą,
Kai tąkart praregėjau.
Prisiglaudžiau duobutėje
Ir vaikučius perėjau,
Dabar bijojau ir tylėjau.
Mylėjau, oi, mylėjau
Tave ir rudenį auksinį,
Kada tikrai tikėjau.
Susiruošiau į žiemą
Ir plaukus nudažiau
Taip panašiai – kaip sniegas...
O myliu vis labiau
Tave ir žiemą.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą