Mano rožės

Kai rudenį rausta,

Kai žiemą apsninga,

Tai niekas nekaltas -

Tokia pareiga...

Kai vienas nuvysta,

Tai kitas išsprogsta -

Tokia jau tvarka...

Kai senas išeina,

Vaikutis ateina

Ir keičiasi kita karta,-

Vienam skamba varpas,

Kitam gieda himną -

Žmonių atranka...

Kai vasarą karštą

Jau rožės pražysta,

Graži jų visokia spalva;

Dabar toks jau metas,

Kad rožę apsninga,

Dėl to juk jinai nekalta...

Braukiu savo plaukus,-

Pro šerkšno blakstienas

Nukrenta gal lašas -

Rasa?