Gėriuosi
savo
Ir
mažais žingsneliais,
Tokia
graži diena,
Kai
plaukia vandeny antelės,
Saulutė
dangumi,
O
debesėliai vejasi
Vieni
kitus,
Vėjelio
gūsio supami…
Sūpynės
– tik vaikams,
O kur
močiutėms pagyvenusioms,
Kai į
kalnelį kopti
Darosi
sunku,
Kas
rūpinasi ir seneliais,
Kurie
su lazdele
Dar
eina pasiremdami?
Gėrėkimės
debesimis,
Tegu
šildo saulelė,
Pasupkime
vaikus,
Paaugsime
su jais
Širdy
nesendami...
Tiktai
dėl to ir gyveni.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą