Medis
– ilgaamžis,
Sensta
lapai,
Rudenėjant
susitraukia
Ir
pagelsta,
Paskui
vėjas plaiksto,
Neša,
kur toliau
Ar po
kojom krenta,
Kai
visai tylu…
Ne
pušelė ar eglutė
Aš
esu,
Mano
vaisiai – ne kankorėžiai,
Juos
kai kada tik pakeliu,
Parnešu
į trobą
Ir
sudžiovinu…
Mano
metai pažymėti buvo
Tėvų
trobos staktoje
Su
kitų šeimos vaikų rėžiu,
Jie
išėjo pro duris,
Buvo
ir išnešami…
Mano
dienos – lapai,
Traukiasi
kas dieną,
Vėjas
jas siūbuoja,
Kris.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą