Apraudame tik artimuosius,
Kurie atsiskiria,
Nusikelia aukštai,
Į kitą laiką ir kitą
erdvę,
Ko dar nesuvokiame,
Kol esame ant žemės
Su visais gyvais...
Gyvenimas – išbandymas,
Kas esame, į ką panašūs
Kūnu ir siela –
dangiškais darbais,
Ką kuriame ir statome,
Kovojame ir ieškome
Ir verkiame pamatę,
Jei kas sugriovė darbą,
Vėl širdyje atstatome
Savo šviesiais
prisiminimais
Amžinybėje gyvais...
Neverkime, kas pasiryžo
Kovai tik už visų
laisvę, –
Jų nepamirštami vardai.
Dabar jau sukalbėkime už
juos
Šventąją maldą,
padėkime gėlių, –
Jų kelią eis kiti,
Mūsų visų vaikai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą