2014 m. rugpjūčio 24 d., sekmadienis

Rudens lietus



Kalbuosi su žeme,
Paklausiu, kur ji augo,
Kada aš atėjau pas ją,
Koks tikslas ar lemtis
Čia mane saugo...
Prasiskiria dangus
Ir lyja, laisto,
Tada jos balsą išgirstu:
„Tu – mano draugė,
Paliesk ir mano veidą,
Jisai raukšlėtas, upėse – vaga;
Vanduo būna sūrus,
Kaip tavo prakaitas
Nuo darbo“...
Mano ruduo – dabar ir suprantu,
Kad suariau savo dirvas,
Daug kas užaugo,
Pasodinau ir sodą,
Medžiuose ir paukščiai kalba:
„ Čia – viskas mūsų,
Miela drauge“...
Palijo, visi augame.




Komentarų nėra: