Visuma

Viskas suderinta paveiksluose –

Spalva ir kompozicija,

Rėmelio apvadai,

O kitame – skaudi tyla

Ir šaukia lūpos:

Ką darai?!

Kai pažeista harmonija,

Jau nesiderina ir instrumentai,

Klausai, girdi, kad skauda,

Nubyra natos, kaip nuskinti žiedai...

Poezijoje – žodis,

Atviras upelis,

Iš kurio teka meilė,

Tam, kas vis dar amžina,

Gilu arba aukštai;

Dievybės atvaizdas apjungia

Ir džiaugsmą, ir kančias

Žemai.