2014 m. rugpjūčio 9 d., šeštadienis

Galudienis



Gražiausia, ką turiu,
Tai mano sodžius
Ir gimtinės kiemas,
Čia net žalia žolė
Žalesnė už vaivorykštėje
Visą spalvų spektrą...
Maišau dažus
Ir savo laimę nupiešiau:
Geltoną saulę,
Pavasarį purieną,
Ramunę, žydinčią ant smėlio...
Skambiausia, ką girdžiu,
Yra paukštelių giesmės,
Gegutės suskaičiuotus metelius
Kažkur, miško pavėsyje...
Švelniausia, ką jaučiu,
Vaikų, vaikaičių žvilgsnį,
Kada pašaukia močiute,
Tada nepaprasta ir linksma...
Pakyla žodis,
Kaip šventa malda,
Į patį dangaus aukštį;
Dabar esu lakštingala –
Suku čia lizdą mažą...
Oi, pati aš visada pilka,
Mūsų miške užaugusi...



Komentarų nėra: