Galudienis

Gražiausia, ką turiu,

Tai mano sodžius

Ir gimtinės kiemas,

Čia net žalia žolė

Žalesnė už vaivorykštėje

Visą spalvų spektrą...

Maišau dažus

Ir savo laimę nupiešiau:

Geltoną saulę,

Pavasarį purieną,

Ramunę, žydinčią ant smėlio...

Skambiausia, ką girdžiu,

Yra paukštelių giesmės,

Gegutės suskaičiuotus metelius

Kažkur, miško pavėsyje...

Švelniausia, ką jaučiu,

Vaikų, vaikaičių žvilgsnį,

Kada pašaukia močiute,

Tada nepaprasta ir linksma...

Pakyla žodis,

Kaip šventa malda,

Į patį dangaus aukštį;

Dabar esu lakštingala –

Suku čia lizdą mažą...

Oi, pati aš visada pilka,

Mūsų miške užaugusi...