Vilniaus kalneliai,
Aplink Vilnių – pušys,
Prie jų ir ąžuolai,
Vijokliai lipa sienomis
Kad pamatytų miestą,
Jis – tarsi dauboje,
Kad saugotų šventoves
Prie Neries ilgai...
Vilnelėje nukritęs lapas
supasi
Ir plaukia dar toliau –
Į Nemuną, į Kuršmares,
Į Baltijos bangas
Nuo Vilniaus bokšto,
Kad pasijustų laisvas
Amžinai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą