Kiekvieną vakarą
Palydžiu saulę,
Tarsi pasislepia
Gyvenimo diena.
Saulute, labas, -
Pasakau ryte.
Žiūriu, kaip gėlės
užsimerkia,
O kitos žydi ir nakčia,
Joms tiek užtenka,
Nes žvaigždės šviečia
danguje.
Jau rudenėja,
Kyla vėjas
Ir nupučia lapus,
Tuštėja inkilai,
O prie nuraudusių
šermukšnių
Ateinančios žiemos
aidai...
Kiekvienais metais
Suskaičiuoju darbus,
Kaip riešutus renku,
Dar padedu ant delno
Kaštoną, lyg smaragdą,
Žėrintį prieš saulę,
Paglosto vėjas galvą;
Einu į rudenį, ramu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą